nuovadnumas

nuovadnùmas (dk.) sm. (2), nūvadnùmas (ž.) (2) → nuovadnus: 1. Dirva be nūvadnùmo lygu bliūdas, nenusenka vandenys Šts. 2. Muštiniai šniūrai yra devynių šakų: viena suka, o trys taiso drūktumą, nūvadnumą Šv.